Savanoriško sveikatos draudimo apmokestinimas Lietuvoje gali keistis dar kartą: Seimo narė Edita Rudelienė siūlo atšaukti pajamų mokesčio taikymą papildomam sveikatos draudimui, kai įmoka viršija 350 eurų per metus. Politikė remiasi 2026 m. pirmojo ketvirčio duomenimis, pagal kuriuos sutarčių vertė sumažėjo 5 proc., o vidutinė vieno poliso suma krito nuo 454 eurų iki 386 eurų.
Šis pokytis dar nėra priimtas, todėl darbuotojams ir darbdaviams svarbiausia ne susidaryti klaidingą įspūdį, kad mokestinė taisyklė jau atšaukta. Tačiau pati iniciatyva turi aiškų finansinį turinį, todėl ją verta stebėti jau dabar. Dalis įmonių papildomą sveikatos draudimą naudoja kaip atlygio paketą, o dalis darbuotojų vertina jį kaip realią naudą vietoje piniginio priedo. Toliau paaiškiname, kas siūloma, ką rodo dabartiniai skaičiai ir ką praktiškai daryti, kol taisyklė nepasikeitė.
Seime siūloma atšaukti papildomo savanoriško sveikatos draudimo apmokestinimą, kuris dabar taikomas įmokos daliai virš 350 eurų per metus. Iniciatorė teigia, kad po apmokestinimo darbdaviai sumažino polisų vertę, todėl darbuotojai gauna mažesnę naudą, o biudžetas papildomų pajamų beveik nesurenka. Kol pataisa nepriimta, dabar galioja esama tvarka, todėl darbdaviai negali savavališkai grįžti prie senos praktikos.
- Kas siūloma: atšaukti papildomo savanoriško sveikatos draudimo apmokestinimą virš 350 Eur per metus.
- Statusas: tai dar tik Seimui teikiama pataisa, o ne galiojantis pakeitimas.
- Kas argumentuojama: 2026 m. pirmą ketvirtį sutarčių vertė sumažėjo 5 proc., o vidutinė poliso suma krito 15 proc.
- Kam aktualu: darbdaviams, kurie draudimą siūlo kaip naudą darbuotojams, ir patiems darbuotojams.
- Ką daryti dabar: tęsti galiojančios tvarkos taikymą, bet peržiūrėti atlygio paketo scenarijus, jei pataisa būtų priimta.
Savanoriško sveikatos draudimo apmokestinimas: ką siūlo pataisa?
Pataisos esmė yra labai konkreti. Seimo narė Edita Rudelienė siūlo atšaukti pajamų mokesčio taikymą papildomam savanoriškam sveikatos draudimui, kai darbdavio apmokama įmoka viršija 350 eurų per metus. Tai nėra bendras pareiškimas apie geresnį darbuotojų gerovės modelį. Tai aiškus siūlymas pakeisti vieną konkrečią mokestinę ribą.
Bet čia svarbiausia nepamesti teisinio statuso. Šiandien tai dar nėra priimta taisyklė. Politikė pranešime nurodo, kad savo pataisą teiks Seimui opozicinėje darbotvarkėje. Vadinasi, kol neįvyks svarstymas, balsavimas ir įsigaliojimas, darbdaviams galioja dabartinė tvarka. Kitaip tariant, norėti pakeitimo ir turėti pakeitimą yra du skirtingi dalykai.
Siūlymo logika remiasi tuo, kad papildomas sveikatos draudimas įmonėse naudojamas kaip darbuotojų motyvavimo ir socialinės apsaugos priemonė. Iniciatorė teigia, kad apmokestinimas paskatino darbdavius mažinti vienam darbuotojui skiriamą draudimo sumą taip, kad ji tilptų į ribą arba mažiau viršytų apmokestinamą slenkstį. Jei ši išvada teisinga, tuomet darbuotojas teoriškai turi draudimą, bet praktiškai gauna mažesnės vertės polisą.
Štai kur prasideda praktinė diskusija: valstybė tikėjosi gauti daugiau mokestinių pajamų, tačiau jei darbdaviai tiesiog prisitaiko mažindami draudimo vertę, biudžeto efektas gali būti silpnas. Tuo pat metu darbuotojas praranda dalį naudos. Būtent šis argumentas ir naudojamas siūlymui pagrįsti.
Kam tai aktualu darbdaviams ir darbuotojams?
Pirmoji grupė yra darbdaviai, ypač tie, kurie papildomą sveikatos draudimą laiko ne priedu prie atlygio, o svarbia viso atlygio paketo dalimi. Tokios įmonės dažnai konkuruoja dėl specialistų ir renkasi ne vien didesnę algą, bet ir papildomas naudas. Jei mokestinė taisyklė išlieka tokia, kokia yra dabar, kai kurios įmonės gali riboti poliso vertę, kad išvengtų papildomos mokestinės naštos.
Antra grupė yra patys darbuotojai. Jie dažnai nemato, kiek tiksliai kainuoja jų papildomas draudimas ir kaip mokesčiai pakeičia darbdavio sprendimą. Tačiau praktinė pasekmė gali būti labai paprasta: siauresnis paslaugų paketas, mažesnis limitas, daugiau priemokų arba mažiau paslaugų tiekėjų. Darbuotojui svarbu suprasti, kad klausimas nėra vien politinis. Jis tiesiogiai susijęs su realia sveikatos nauda, kurią jis gauna iš darbdavio.
Trečia grupė yra finansų ir personalo komandos, kurios sudaro atlygio paketus ir vertina, kas įmonei pigiau bei naudingiau: didinti piniginį priedą, kompensuoti gydymo išlaidas kita forma ar siūlyti draudimą. Jei mokestinis režimas pasikeistų, įmonės galėtų grįžti prie dosnesnių polisų. Jei nepasikeis, reikės toliau dirbti su dabartinėmis ribomis ir galbūt ieškoti kitų naudų formų.
Platesniame kontekste šis klausimas įsirašo į bendrą 2026 m. mokesčių pokyčių lauką, kurį aptarėme apžvalgoje Kas pasikeis Lietuvoje nuo 2026 m. – nauji mokesčiai, darbo teisės ir pensijų pokyčiai. Darbdaviams, kurie vertina bendrą mokestinę aplinką, naudinga matyti šį siūlymą ne izoliuotai, o kaip dalį platesnio atlygio ir mokesčių dizaino.
Svarbu: šis straipsnis aprašo siūlomą pakeitimą, o ne jau įsigaliojusią taisyklę. Kol įstatymas nepakeistas, darbdaviai turi laikytis esamos apmokestinimo tvarkos.
Kokie skaičiai ir ribos čia svarbiausi?
Pranešime pateikti keli skaičiai, kurie leidžia suprasti, kodėl tema apskritai iškilo. Pirmasis yra pati mokesčio riba: papildomas draudimas apmokestinamas įmokos daliai virš 350 eurų per metus. Tai reiškia, kad būtent ši suma daugeliui darbdavių tampa psichologine ir finansine riba, aplink kurią jie dėlioja savo polisų biudžetą.
Antras svarbus rodiklis yra bendras sutarčių vertės pokytis. Per 2026 m. pirmąjį ketvirtį sudarytų sutarčių suma sumažėjo nuo 49,4 mln. eurų iki 46,9 mln. eurų. Tai yra apie 5 proc. kritimas. Tačiau dar įdomesnis yra ne bendras portfelis, o vidutinės vienos sutarties vertė.
| Rodiklis | Ką rodo |
|---|---|
| 350 Eur per metus | Riba, virš kurios papildomas draudimas apmokestinamas pagal dabar galiojančią tvarką. |
| 49,4 mln. Eur → 46,9 mln. Eur | 2026 m. I ketv. sudarytų sutarčių vertė sumažėjo apie 5 proc. |
| 454 Eur → 386 Eur | Vidutinė vieno poliso suma sumažėjo apie 15 proc. |
| 240 tūkst. | Maždaug tiek gyventojų draudžiami tokiu papildomu draudimu. |
| 36 Eur | Tiek, anot iniciatorės, darbdaviams liko „nukirpti“ nuo poliso, kad jis nebeviršytų apmokestinamos ribos. |
Štai kur įdomiausia vieta: sudaromų polisų skaičius išaugo 11 proc., bet jų vidutinė suma sumažėjo 15 proc.. Tai leidžia daryti prielaidą, kad įmonės draudimo visiškai neatsisako, tačiau mažina jo vertę. Jei taip, darbuotojų skaičius su draudimu nemažėja taip sparčiai, bet paties draudimo kokybė arba limitas tampa menkesni.
Kaip tai atrodo praktiškai atlygio pakete?
Pavyzdys 1. Įmonė darbuotojui anksčiau skirdavo 454 eurų vertės papildomą sveikatos draudimą. Jei po apmokestinimo ji nusprendžia sumažinti poliso sumą iki 386 eurų, darbuotojas nepraranda pačios naudos fakto, bet praranda dalį aprėpties. Tai gali reikšti mažesnį tyrimų limitą, mažesnį kompensuojamų specialistų ratą ar trumpesnį paslaugų sąrašą.
Pavyzdys 2. Darbdavys nori išlaikyti aukštesnės vertės polisą, tačiau skaičiuoja, kad virš 350 eurų atsiranda papildoma mokestinė našta. Tokiu atveju jis turi spręsti, ar padengti šį skirtumą savo lėšomis, ar mažinti poliso vertę. Būtent čia ir atsiranda 36 eurų logika, kuri minima pranešime: iki neapmokestinamos ribos darbdaviui gali užtekti „nukirpti“ santykinai nedidelę dalį vertės, kad visa konstrukcija taptų pigesnė.
Ir čia prasideda pagrindinis praktinis klausimas: kas darbuotojui naudingiau? Jei dėl mokesčių polisas mažėja tiek, kad jo vertė tampa simbolinė, tada darbuotojas gali labiau vertinti tiesioginį piniginį priedą. Tačiau jei draudimas padeda greičiau gauti specialistų paslaugas ir mažina išlaidas gydymui, jo vertė gali būti didesnė negu keli papildomi eurai algalapyje. Todėl įmonėms verta peržiūrėti ne vien mokestinį, bet ir tikrą naudojimosi modelį.
Temą galima sieti ir su platesniais darbuotojų finansiniais sprendimais. Pavyzdžiui, šiuo metu gyventojams aktualūs ir kiti mokestiniai terminai bei pinigų srautai, apie kuriuos rašėme straipsnyje VMI pradėjo GPM permokų grąžinimą: ką svarbu žinoti gyventojams iki liepos 31 d.. Nors temos skirtingos, jos abi rodo, kad darbuotojams svarbu vertinti ne vien nominalų atlyginimą, bet visą realią finansinę naudą.
Ką daryti žingsnis po žingsnio dabar?
Kol sprendimas tik siūlomas, svarbiausia nei darbdaviams, nei darbuotojams nepradėti gyventi taip, lyg taisyklė jau pasikeitė. Reikia ruoštis scenarijams, bet neperrašyti tvarkos anksčiau laiko.
- Patikrinkite, kokia jūsų papildomo draudimo vertė dabar. Jei esate darbdavys, žiūrėkite ne tik bendrą biudžetą, bet vienam darbuotojui tenkančią sumą.
- Įvertinkite, ar polisas buvo mažinamas dėl 350 eurų ribos. Jei taip, pasižiūrėkite, kiek darbuotojas realiai prarado naudos apimties.
- Kol pataisa nepriimta, nekeiskite mokestinės tvarkos savavališkai. Galioja dabartinės taisyklės, net jei viešoje erdvėje jau kalbama apie jų atšaukimą.
- Pasiruoškite du scenarijus. Vieną, jei apmokestinimas liks; kitą, jei jis būtų atšauktas ir atsirastų galimybė grąžinti didesnės vertės polisus.
- Darbuotojams verta klausti ne tik ar turi draudimą, bet ir kokios vertės jis yra. Būtent vertė ir aprėptis parodo, ar nauda išliko reali.
- Sekite Seimo eigą. Kol nepamatysite, kad pataisa priimta ir įsigaliojo, laikykite ją tik projektu.
Kokių klaidų nereikėtų daryti?
Didžiausia klaida būtų laikyti šį siūlymą jau galiojančia taisykle. Antroji klaida yra žiūrėti vien į polisų skaičių, bet ne į jų vertę. Jei draudimą turi daugiau žmonių, bet polisas gerokai susiaurintas, darbuotojo reali nauda gali vis tiek mažėti. Trečioji klaida yra manyti, kad klausimas aktualus tik personalui. Iš tiesų jis aktualus ir finansų, ir mokesčių planavimo komandoms.
- Šiuo metu tai tik pasiūlymas. Darbdaviai turi laikytis esamos tvarkos, kol pakeitimas nepriimtas.
- Nepainiokite poliso skaičiaus su poliso verte. Didesnis sutarčių skaičius dar nereiškia, kad darbuotojų nauda padidėjo.
- Nenuspręskite aklai mažinti draudimo. Kartais darbuotojui realiai naudingesnė didesnė sveikatos apsauga negu formaliai mažesnė mokestinė našta.
- Nesiremkite vien politiniu komentaru. Sprendimą verta vertinti pagal galiojančią teisę ir aiškius skaičius.
Šaltinis: Lietuvos Respublikos Seimas, 2026-05-18. Originalus pranešimas.
Savanoriško sveikatos draudimo apmokestinimas dar nėra atšauktas, tačiau Seime jau atsirado aiškus siūlymas jį peržiūrėti. Darbdaviams verta ruoštis abiem scenarijams, o darbuotojams verta pasitikrinti ne tik ar draudimą turi, bet ir kokios vertės bei aprėpties jis iš tiesų yra.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar papildomo sveikatos draudimo apmokestinimas jau atšauktas?
Ne. Šiuo metu tai tik siūloma Seimo pataisa. Kol ji nepriimta ir neįsigaliojo, galioja dabartinė tvarka.
Kokia riba dabar minima šiame ginče?
Kalbama apie 350 eurų per metus ribą, nuo kurios viršijančiai papildomo draudimo daliai taikomas mokestis pagal dabar galiojančią logiką.
Kodėl politikė siūlo šį apmokestinimą atšaukti?
Jos argumentas toks, kad darbdaviai prisitaikė mažindami polisų vertę, todėl darbuotojai gauna mažesnę naudą, o biudžeto pajamos dėl to reikšmingai neišauga.
Ką turėtų daryti darbdavys dabar?
Taikyti esamą tvarką, įvertinti dabartinių polisų vertę ir pasirengti dviem scenarijams: jei taisyklė liks arba jei ji bus pakeista vėliau.