Seimo Žmogaus teisių komitetas pritarė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisoms (projektas Nr. XVP-1315), kurios padarys procedūrą prieinamą visoms moterims, neatsižvelgiant į šeiminę padėtį, ir pirmą kartą įtrauks vadinamąjį socialinį nevaisingumą. Pataisas paskatino 2025 m. balandžio 10 d. Konstitucinio Teismo nutarimas, konstatavęs, kad reikalavimas turėti santuoką ar partnerystę pažeidžia žmogaus teises.
Lietuvoje gimusiųjų skaičius mažėja: 2023 m. – 20 063 vaikai, 2024 m. – 19 086. Tuo pat metu 15–20 % porų Lietuvoje susiduria su nevaisingumo problemomis. Štai kas konkrečiai keičiasi įstatyme, kam atsiveria galimybė pasinaudoti procedūra, ir kokie kompensacijos klausimai liks atviri.
Seimo Žmogaus teisių komitetas (pirmininkas Laurynas Šedvydis) pritarė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektui XVP-1315. Pataisos: 1) leidžia pasinaudoti procedūra visoms moterims, neatsižvelgiant į šeiminę padėtį, dėl medicininių ar socialinių priežasčių; 2) panaikina reikalavimą poroms įrodyti ne mažiau nei 1 metus trukusį bendrą gyvenimą; 3) socialinio nevaisingumo atvejai nebus kompensuojami Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.
- 2025 m. balandžio 10 d. – Konstitucinio Teismo nutarimas: reikalavimas turėti santuoką/partnerystę pažeidė teises.
- Projektas XVP-1315 patvirtintas Žmogaus teisių komitete.
- Procedūra taps prieinama visoms moterims dėl medicininių ar socialinių priežasčių.
- Panaikinamas reikalavimas porai įrodyti 1+ metų bendrą gyvenimą.
- Socialinio nevaisingumo atveju procedūra nekompensuojama iš PSDF.
- 2023 m. Lietuvoje atlikta apie 400 sėkmingų pagalbinio apvaisinimo procedūrų.
Konstitucinio Teismo nutarimas: kodėl pataisos buvo būtinos
Iki šiol pagalbinis apvaisinimas Lietuvoje buvo prieinamas tik poroms — santuokoje arba registruotoje partnerystėje gyvenantiems žmonėms, dažniausiai turintiems medicininę nevaisingumo diagnozę. 2025 m. balandžio 10 d. Konstitucinis Teismas pripažino, kad toks reikalavimas yra nesuderinamas su Konstitucija — jis pažeidžia asmens teises į privatų gyvenimą bei lygybės principą.
Nutarimas reiškia, kad Seimas privalo pakeisti įstatymą taip, kad procedūra būtų prieinama ir kitose situacijose. Todėl Žmogaus teisių komitetas, kurio pirmininkas yra Laurynas Šedvydis, pateikė projektą, įgyvendinantį KT nuostatas.
Kas konkrečiai keičiasi?
Štai trys esminės pataisos:
| Sritis | Iki šiol | Po pataisų |
|---|---|---|
| Šeiminė padėtis | Reikalinga santuoka arba partnerystė | Procedūra prieinama visoms moterims |
| Bendro gyvenimo įrodymas | Ne mažiau kaip 1 metai bendro gyvenimo | Reikalavimas panaikintas |
| Pagrindas procedūrai | Tik medicininis nevaisingumas | Medicininis ARBA socialinis nevaisingumas |
| Kompensavimas iš PSDF | Medicininiu pagrindu – kompensuojama | Medicininiu pagrindu – kompensuojama; socialiniu – nekompensuojama |
Kam pataisos taikomos?
Pataisos atveria procedūros galimybę kelioms grupėms, kurios anksčiau dėl formalumų jos negalėjo gauti:
- Vienišos moterys, neturinčios partnerio, bet norinčios susilaukti vaiko.
- Poros, kurios nėra registruotos santuokoje arba partnerystėje.
- Moterys, neturinčios medicininės nevaisingumo diagnozės, tačiau dėl socialinio nevaisingumo negalinčios pastoti įprastu būdu (pavyzdžiui, neturi partnerio reprodukciniu amžiumi).
- Moterys, susiduriančios su konkrečiomis medicininėmis būklėmis (pvz., onkologiniu gydymu) ir norinčios išsaugoti vaisingumą.
2022 m. nevaisingumas diagnozuotas 994 vyrams ir 6 866 moterims; 2023 m. – atitinkamai 965 vyrams ir 6 758 moterims. Tai dar nepilnas vaizdas — daugelis nesiekia diagnozės, ypač jei nėra registruotos poros, todėl realus paveiktų asmenų skaičius gerokai didesnis.
Ką kompensuoja PSDF, o ką – ne
Pagalbinis apvaisinimas yra brangi procedūra — vienas IVF ciklas kainuoja kelis tūkstančius eurų. Pataisose aiškiai numatyta, kad tik medicininis nevaisingumas ir toliau bus kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Procedūros, vykdomos dėl socialinio nevaisingumo, klientui kainuos visą rinkos kainą.
Tai reiškia, kad nors įstatyminis kelias atveriamas, finansinis prieinamumas išlieka skirtingas. Vienišos moters atveju, kuri nori susilaukti vaiko ir neturi medicininės diagnozės, visos procedūros kainos teks padengti pačiai.
Demografinis kontekstas
Bet tai dar ne viskas — pataisos turi ir platesnį demografinį atspindį:
- Lietuvoje gimusiųjų skaičius mažėja: 2023 m. – 20 063, 2024 m. – 19 086 (apie 1 000 mažiau per metus).
- 15–20 % reprodukcinio amžiaus porų susiduria su nevaisingumo problemomis.
- 2023 m. Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo būdu gimė apie 400 vaikų.
- Pataisų autoriai tikisi, kad procedūros prieinamumo plėtra galėtų prisidėti prie demografinės situacijos gerinimo, nors finansinė kliūtis (nekompensuojami socialinio nevaisingumo atvejai) gali apriboti realų poveikį.
Veiksmai, jei svarstote pagalbinį apvaisinimą
Jei dėl pataisų svarstote galimybę kreiptis dėl pagalbinio apvaisinimo, štai tipiniai žingsniai:
- Pasitarkite su šeimos gydytoju. Jis nukreips į reprodukcinės sveikatos specialistą.
- Atlikite reikalingus tyrimus. Kraujo, hormonų ir kitus tyrimus, kurie padeda nustatyti nevaisingumo priežastį (jei tokia yra).
- Įvertinkite, ar tai medicininis ar socialinis nevaisingumas. Tai lemia, ar procedūra bus kompensuojama iš PSDF.
- Susisiekite su pagalbinio apvaisinimo centru. Lietuvoje veikia keletas akredituotų centrų; jie pateiks individualų planą ir kainas.
- Įvertinkite finansavimą. Jei procedūra nekompensuojama, paklauskite apie etapinio mokėjimo galimybes ar privatų finansavimą.
- Sekite įstatymo įsigaliojimą. Pataisos kol kas pritartos komitete; tikslios įsigaliojimo datos sekite Seimo svetainėje.
Šis straipsnis pateikia teisinę ir bendrąją informaciją. Konkrečios medicininės rekomendacijos ar individualios procedūros parinkimas turi būti aptariamas su licencijuotu specialistu.
Dažni klausimai
Ar vienišos moterys jau gali kreiptis dėl pagalbinio apvaisinimo?
Pataisos kol kas pritartos Žmogaus teisių komitete. Galutinai įstatymas turi būti priimtas Seimo posėdyje ir pasirašytas Prezidento. Iki tol galioja senoji tvarka, todėl reikia stebėti įstatymo eigą Seimo svetainėje.
Kas yra socialinis nevaisingumas?
Tai situacija, kai moteris negali pastoti įprastu būdu ne dėl medicininės priežasties, bet dėl socialinių aplinkybių — pavyzdžiui, neturi partnerio reprodukciniu amžiumi arba yra vienoje lyties poroje. Pataisose šis terminas yra svarbus, nes jis atveria įstatyminę galimybę, tačiau procedūra šiais atvejais nebus kompensuojama iš PSDF.
Kiek kainuoja pagalbinis apvaisinimas, jei jis nekompensuojamas?
Vienas IVF ciklas Lietuvoje paprastai kainuoja keletą tūkstančių eurų (iki maždaug 4–6 tūkst. €). Tikslią sumą reikėtų pasiteirauti konkrečiame centre, nes ji priklauso nuo metodo, vaistų ir individualios situacijos.
Ar pataisos taikomos vyrams?
Pataisose minimas reikalavimo poroms įrodyti bendrą gyvenimą panaikinimas, taip pat išplečiama prieiga moterims. Tiesiogiai vyrams teisės nepasikeičia — vyrai dažniausiai dalyvauja kaip poros nariai arba kaip donorai.
Kada pataisos įsigalios?
Tikslios įsigaliojimo datos nėra — projektas turi praeiti svarstymą Seimo posėdyje (priėmimo procedūrą), tada būti pasirašytas Prezidento ir paskelbtas „Teisės aktų registre”. Stebėkite projekto Nr. XVP-1315 eigą.
Jei svarstote pagalbinį apvaisinimą — atlikite parengiamuosius tyrimus, susisiekite su akredituotu centru ir aiškiai išsiaiškinkite, ar jūsų situacija laikoma medicininiu nevaisingumu (kompensuojama PSDF) ar socialiniu (savo lėšomis). Ir sekite, kada pataisos formaliai įsigalios.
Šaltinis: Lietuvos Respublikos Seimas, Žmogaus teisių komiteto pranešimas, 2026 m. balandžio 29 d. Originalus pranešimas.