Atvykimo išmokos darbuotojams iš užsienio: Seimas svarstys naują mokėjimo tvarką

Seimas pradėjo svarstyti Užimtumo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama sutvarkyti atvykimo išmokų mokėjimą darbuotojams, atvykusiems iš užsienio, ir darbdaviams, kurie juos pritraukė. Siūlymą Seimui pristatė ekonomikos ir inovacijų viceministrė Guoda Burokienė. Projektą (XVP-1343) pirmojo svarstymo metu palaikė 62 Seimo nariai, prieš nebalsavo nė vienas, susilaikė 12.

Trumpai:

Kas keičiasi: atvykimo išmokų mokėjimas perkeliamas į ketvirtinį ciklą
Kam aktualu: darbuotojams iš užsienio ir darbdaviams, juos pritraukusiems
Prašymų teikimas: kiekvieno ketvirčio 1-ąjį ir 2-ąjį mėnesį
Išmokėjimas: iki kiekvieno ketvirčio pabaigos
Statusas: svarstoma Seime; pagrindinė komisija — Socialinių reikalų ir darbo komitetas

Kas siūloma keisti?

Šiuo metu atvykimo išmokos darbuotojams iš užsienio ir darbdaviams yra reglamentuotos, tačiau trūksta aiškios mokėjimo tvarkos, kai tam skirto biudžeto lėšų konkrečiu laikotarpiu nepakanka. Naujomis Užimtumo įstatymo pataisomis siekiama tai sutvarkyti — nustatant ketvirtinį prašymų ir išmokėjimų ciklą bei aiškias prioritetų taisykles.

Darbdaviams, planuojantiems klientų aptarnavimo roles užsieniečiams, verta kartu peržiūrėti ir lietuvių kalbos reikalavimo 2026 m. paaiškinimą — jame aptariama, kada pakanka A1, kada jau reikės A2 ir kam taikomos išimtys.

Kaip veiks nauja tvarka?

Prašymų teikimo laikas: prašymai skirti atvykimo išmoką teikiami kiekvieno ketvirčio pirmąjį ir antrąjį mėnesį.
Išmokėjimas: paskirtos išmokos išmokamos iki ketvirčio pabaigos.
Kai lėšų nepakanka: jei ketvirčiui skirtų lėšų neužtenka visiems, pirmumas teikiamas asmenims (ir darbdaviams), kuriems greičiausiai sueina 2 metų kreipimosi terminas. Likusios išmokos atidedamos į kitą ketvirtį.

Kodėl keičiama? Anot viceministrės, prašymai per metus pateikiami netolygiai — vieną ketvirtį jų gali būti mažai, kitą — daug. Esant tokiai situacijai, vienu ketvirčiu gali pritrūkti lėšų, o kitu — jų pakakti visiems. Nauja tvarka leidžia geriau valdyti biudžeto srautus ir apsaugoti pareiškėjus nuo netikėto atmetimo dėl laikino lėšų trūkumo.

Kas gauna šias išmokas?

Išmokos skiriamos dviem grupėms:

Darbuotojai iš užsienio — atvykimo išmoka kaip finansinė parama persikeliant dirbti į Lietuvą.
Darbdaviai — išmoka darbdaviui, kuris pritraukė darbuotoją iš užsienio.

Konkrečių išmokų dydžiai Užimtumo įstatyme nesikeičia — keičiasi tik mokėjimo tvarka ir prioritetų taisyklės.

Tolesni žingsniai

Pagrindiniu svarstyti šį projektą paskirtas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Antrasis svarstymas Seimo posėdyje numatomas netrukus. Kol įstatymas nepriimtas ir neįsigaliojęs, galioja dabartinė tvarka.

Dažni klausimai

Ar išmokų dydžiai keičiasi?

Ne. Pataisomis keičiama tik mokėjimo tvarka ir prioritetų taisyklės, kai lėšų nepakanka. Pačių išmokų sumos nesikeičia.

Ką daryti, jei mano prašymas atidėtas į kitą ketvirtį?

Pagal naują tvarką atidėtos išmokos automatiškai perkeliamos į kitą ketvirtį — nereikia teikti prašymo iš naujo.

Ar pataisos jau galioja?

Ne. Projektas išėjo pirmąjį svarstymą Seime. Kol nebus priimtas galutinis sprendimas ir nepasirašytas įstatymas, galioja dabartinė tvarka.

Svarbiausia: Seimas svarsto naują ketvirtinę atvykimo išmokų mokėjimo tvarką darbuotojams iš užsienio ir juos pritraukusiems darbdaviams. Kai biudžeto lėšų nepakanka, prioritetas teks tiems, kurių 2 metų kreipimosi terminas baigiasi greičiausiai. Įstatymas dar nepriimtas.

Kaip vertinti atvykimo išmoką darbo santykiuose

Atvykimo išmoka dažniausiai siejama su darbuotojo persikėlimo kaštais, tačiau praktikoje jos aprašymas darbo sutartyje turi didelę reikšmę mokesčiams ir galimiems ginčams. Jei išmoka apibūdinta neaiškiai, gali kilti klausimų, ar tai kompensacija už faktines išlaidas, ar papildoma su darbu susijusi nauda.

Ką būtina aiškiai įtvirtinti

Išmokos tikslą: kelionė, būsto įsikūrimas, relokacijos administracinės išlaidos.
Mokėjimo momentą: prieš atvykimą, atvykus, dalimis per kelis mėnesius.
Sąlygas, kada išmoka grąžinama (pavyzdžiui, jei darbo santykiai nutrūksta labai anksti).
Ryšį su dokumentais: ar reikalingi sąskaitų, kvitų ar kitų išlaidų pagrindimai.

Darbdaviui naudinga turėti aiškią vidaus tvarką, o darbuotojui – rašytinį susitarimą dar prieš persikėlimą. Toks aiškumas sumažina riziką, kad po kelių mėnesių ta pati išmoka bus vertinama skirtingai. Jei sąlygos neaiškios, vertėtų pasitikslinti dar iki pirmo mokėjimo.

Praktinis patarimas darbuotojui

Prieš pasirašydami sutartį, paprašykite atskiro punkto apie relokacijos išmoką paprasta kalba. Jei įmanoma, paprašykite pavyzdžio, kaip išmoka atsispindės apskaitoje. Tai padeda suprasti realią naudą ir išvengti netikėtumų.

Kada verta kreiptis dėl individualaus paaiškinimo

Individualaus paaiškinimo verta prašyti tada, kai išmoka turi mišrų pobūdį: dalis susijusi su realiomis išlaidomis, dalis – su skatinimu pradėti darbą. Tokiais atvejais vienas bendras aprašymas gali būti nepakankamas. Aiškus dokumentavimas iš anksto sumažina riziką, kad vėliau teks taisyti apskaitą ar aiškintis dėl netikėtų mokestinių pasekmių.

Praktikoje naudinga sudaryti trumpą vidinį paaiškinimą, kokiais principais apskaičiuota suma ir kokiais etapais ji mokama. Toks dokumentas padeda tiek personalo komandai, tiek pačiam darbuotojui vienodai suprasti susitarimą.

Darbuotojui verta paprašyti, kad relokacijos sąlygos būtų pateiktos ne tik bendromis frazėmis, bet ir aiškiais punktais su terminais. Tokia praktika padeda iš anksto suprasti tikrą finansinį pasiūlymo vaizdą.

Prieš priimdami pasiūlymą, palyginkite relokacijos sąlygas su bendra atlygio struktūra, kad bendra nauda būtų aiškiai suprantama.