Tik 17 % investicinio gyvybės draudimo (IGD) turėtojų supranta, kokį produktą yra įsigiję. Lietuvos bankas teigia, kad 39 % slaptų pirkėjų buvo pasiūlytas netinkamas IGD produktas, o draudimo agentų komisiniai už vieną sutartį siekia iki 770 € — beveik 4 kartus daugiau nei ES vidurkis. Dėl tokių skaičių Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė, ar IGD reguliavimas Lietuvoje yra pakankamas.
IGD turi 432 tūkst. Lietuvos gyventojų — daugiau nei dukart tiek pat, kiek III pakopos pensijų fonduose. Daugumai jų produktas buvo pasiūlytas per agentą, kurio pajamos tiesiogiai priklauso nuo komisinių. Štai ką tai reiškia praktikoje, kokias pataisas siūlo Lietuvos bankas, ir ką turėtumėte patikrinti, jei jau turite IGD sutartį.
Seimo Biudžeto ir finansų komitete (pirmininkas Algirdas Sysas) svarstytas IGD reguliavimas. Lietuvos bankas siūlo apriboti komisinius, kurie priklauso nuo sudarytų sutarčių skaičiaus, įvesti privalomą produkto tinkamumo vertinimą ir privalomą rekomendaciją prieš sudarant sutartį. Komitetas paprašė Finansų ministerijos įvertinti pasiūlymus.
- 432 tūkst. – Lietuvos gyventojų, turinčių IGD sutartis.
- 29–50 tūkst. – naujų sutarčių sudaroma kasmet.
- 17 % – turėtojų, kurie supranta produktą.
- 39 % – slaptų pirkėjų, kuriems pasiūlyta netinkama sutartis (Lietuvos banko 2023 m. tyrimas).
- 67 % – naujų IGD sutarčių parduodama per agentus, gaunančius komisinį atlygį.
- iki 770 € – komisinis už vieną sutartį (apie 4× ES vidurkis).
Kas yra investicinis gyvybės draudimas?
Investicinis gyvybės draudimas (IGD) — tai produktas, jungiantis dvi paslaugas: gyvybės draudimą ir investavimą. Klientas moka įmokas, kurių dalis dengia draudimo riziką, o didžioji dalis investuojama į pasirinktus fondus. Investicijų grąža (ir nuostolis) priklauso nuo finansų rinkų ir tenka klientui — ne draudimo bendrovei.
IGD dažnai pristatomas kaip „investicija su gyvybės draudimu greta”, tačiau struktūra yra žymiai sudėtingesnė už klasikinį indėlį, akcijų fondą ar III pakopos pensijų kaupimą. Ji apima įvairius mokesčius — administravimo, valdymo, draudimo rizikos, kartais ir „ankstyvojo nutraukimo” baudas. Būtent dėl šios sudėtingumo Lietuvos bankas yra ne kartą įspėjęs, kad daugelis klientų nesupranta, ką iš tiesų yra įsigiję.
Kokias problemas nustatė Lietuvos bankas?
Komiteto posėdyje Lietuvos bankas pateikė kelis konkrečius duomenis, rodančius, kad rinkoje veikia struktūriniai disbalansai:
- Tik 17 % IGD turėtojų supranta savo produkto veikimą — tai reiškia, kad 5 iš 6 klientų negali tiksliai pasakyti, kokie mokesčiai taikomi, į ką investuojama, ir kokia jų reali grąža.
- 432 tūkst. lietuvių turi IGD polisą; palyginimui, III pakopos pensijų fonduose dalyvauja vos 196 tūkst. žmonių. IGD masiškumas akivaizdus.
- Kasmet sudaroma 29–50 tūkst. naujų sutarčių.
- 2023 m. Lietuvos banko slaptojo pirkėjo tyrime 39 % slaptų pirkėjų buvo pasiūlytas netinkamas IGD produktas — pavyzdžiui, neatitinkantis nurodyto investavimo horizonto, rizikos tolerancijos ar finansinės padėties.
- 67 % naujų IGD sutarčių sudaromos per draudimo agentus, kurių pajamos tiesiogiai priklauso nuo komisinių.
- Komisiniai už vieną IGD sutartį siekia iki 770 €, kai ES vidurkis — apie 4 kartus mažesnis. Tai reiškia, kad agentas turi stiprią finansinę paskatą siūlyti IGD net ir tuomet, kai jis neoptimalus klientui.
Bet tai dar ne viskas — komiteto pirmininkas Algirdas Sysas pabrėžė, kad būtent dėl šių struktūrinių problemų svarstoma, ar nereikėtų griežtinti reguliavimo, kad būtų apsaugoti vartotojai, ypač tie, kurie pasitiki agento rekomendacija ir nelinkę patys gilintis į produkto smulkmenas.
Siūlomos Draudimo įstatymo pataisos
Lietuvos bankas pateikė tris esmines pataisas:
| Pataisa | Kas keičiasi |
|---|---|
| Komisinių apribojimas | Riboti agentams mokamus komisinius, kurie priklauso nuo sudarytų sutarčių skaičiaus, kad agentas neturėtų motyvo „parduoti bet kuria kaina”. |
| Privalomas tinkamumo vertinimas | Prieš pasiūlant IGD, turi būti įvertinta kliento finansinė padėtis, investavimo tikslai, rizikos tolerancija ir žinios. |
| Privaloma rekomendacija | Klientui privaloma raštu pateikti rekomendaciją, kuri paaiškintų, kodėl konkretus produktas tinka jo situacijai. |
Komitetas paprašė Finansų ministerijos atlikti pataisų vertinimą. Tai reiškia, kad galutinis sprendimas dar nepriimtas — pataisos turės būti suformuluotos kaip Draudimo įstatymo projektas ir pateiktos Seimui svarstyti.
Ką patikrinti, jei jau turite IGD sutartį?
Jei jau turite IGD polisą, štai veiksmų eiliškumas, kuris padės įvertinti, ar jis jums tinkamas:
- Suraskite sutartį ir produkto sąlygas (KID). Privalomas dokumentas — pagrindinės informacijos dokumentas (Key Information Document).
- Pažiūrėkite, kokie taikomi mokesčiai. Sumokite dėmesį į administravimo mokestį, valdymo mokestį, gyvybės draudimo rizikos mokestį ir įmokų paskirstymo mokestį. Bendrieji metiniai kaštai (TER) gali siekti net 3–5 %.
- Įvertinkite faktinę grąžą. Palyginkite sumokėtų įmokų sumą su dabartine sutarties verte. Jei skirtumas neigiamas po kelerių metų, tai svarbus signalas.
- Patikrinkite ankstyvojo nutraukimo sąlygas. Kai kurios sutartys numato mokesčius, jei nutraukiate sutartį per pirmuosius 5–10 metų.
- Palyginkite su III pakopa. Jei pagrindinis tikslas buvo kaupimas pensijai, gali būti, kad III pakopos pensijų fondas su GPM lengvata jums būtų buvęs pelningesnis.
- Pasitarkite su nepriklausomu konsultantu. Patartina pakalbėti su konsultantu, kuris negauna komisinių už IGD pardavimą.
Alternatyvos IGD
Štai kur svarbu pasižiūrėti plačiau — IGD nėra vienintelis būdas derinti investavimą su saugumu. Pateikiame kelias dažnai siūlomas alternatyvas:
- III pakopos pensijų fondai – maži mokesčiai, pasinaudoti GPM lengvata.
- Investicinės sąskaitos – nuo 2025 m. Lietuvoje veikia palanki investicinės sąskaitos tvarka, leidžianti atidėti GPM iki išėmimo.
- Atskiras gyvybės draudimas + atskiras investicinis fondas – paprastesnė struktūra, lengviau palyginti mokesčius.
- ETF fondai per investicines platformas – maži valdymo mokesčiai, didelė skaidrumo dalis.
Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nelaikytinas individualia investavimo rekomendacija. Prieš priimant sprendimus, pasitarkite su licencijuotu finansų konsultantu, atsižvelgdami į savo asmeninę finansinę padėtį.
Dažni klausimai
Ar IGD yra prastas produktas?
Ne savaime. IGD gali būti tinkamas tam tikriems klientams, turintiems konkretų ilgalaikio investavimo tikslą ir suprantantiems struktūrą. Problema, kurią išskiria Lietuvos bankas, yra ne pats produktas, o tai, kad jis dažnai parduodamas netinkamiems klientams dėl agentų komisinių struktūros.
Ar galiu nutraukti IGD sutartį dabar?
Dažniausiai – taip, tačiau nutraukimas per pirmuosius metus gali kainuoti. Patikrinkite konkrečias savo sutarties sąlygas: kokia atpirkimo (išperkamoji) suma šiuo metu, ir kokie galimi nutraukimo mokesčiai.
Kada Seimas priims pataisas?
Šiuo metu Komitetas paprašė Finansų ministerijos atlikti vertinimą. Po jo Lietuvos bankas turės pateikti formalų Draudimo įstatymo projektą Seimui. Tikslios datos kol kas nėra.
Ar pataisos paveiks jau galiojančias sutartis?
Tikriausiai ne tiesiogiai. Reguliavimo griežtinimas paprastai taikomas naujoms sutartims. Tačiau kai kurios skaidrumo nuostatos (informacijos teikimas) gali apimti ir esamus klientus.
Kaip žinoti, ar man buvo pasiūlytas netinkamas produktas?
Pirmas signalas — jei produkto rizika neatitinka jūsų tolerancijos arba investavimo horizonto. Pavyzdžiui, jei jums buvo pasiūlyta IGD su didele akcijų dalimi, o reikia pinigų po 2 metų — tai netinkamas produktas. Jei kyla įtarimas, kreipkitės į Lietuvos banko Vartotojų teisių apsaugos skyrių.
IGD turintys gyventojai turėtų peržiūrėti savo sutartį — kokie taikomi mokesčiai, ar produktas atitinka jų tikslus, ir ar neegzistuoja paprastesnių, pigesnių alternatyvų pensijos kaupimui ar ilgalaikiam investavimui.
Šaltinis: Lietuvos Respublikos Seimas, Biudžeto ir finansų komiteto pranešimas, 2026 m. balandžio 29 d. Originalus pranešimas.