Seimas po svarstymo pritarė siūlymui laikinai padidinti biometano energinės vertės koeficientą, todėl biometano kaina 2026 m. Lietuvoje galėtų mažėti galutiniams vartotojams. Jei projektas bus priimtas galutinai, pokytis bus svarbus degalų tiekėjams, transporto įmonėms, biometano gamintojams ir ūkiams, kurių žaliavos naudojamos gamybai.
Dabar vietinei rinkai trūksta masto, nes didelė dalis Lietuvoje pagaminto biometano išvažiuoja į eksportą. Dėl to verslui sunkiau planuoti kuro kaštus, o vartotojai nejaučia visos vietinės gamybos naudos. Toliau — kas tiksliai siūloma, kokie skaičiai svarbiausi ir ką verta stebėti iki galutinio balsavimo.
Seimas po svarstymo pritarė Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisoms (projektas Nr. XVP-1354(2)), kurios laikinai didintų biodujų energinės vertės koeficientą ir taip skatintų daugiau Lietuvoje pagaminto biometano palikti vidaus rinkoje. Pagrindinis siūlymas — biodujų energinę vertę tam tikrais atvejais skaičiuoti 3 kartus didesnę, o skystųjų biodegalų ir pažangiųjų biodegalų — 2 kartus didesnę. Galutinės mažesnės kainos dar negarantuojamos, nes projektui reikia paskutinio Seimo balsavimo.
- Kas keičiasi: siūloma laikinai padidinti biometano ir dalies biodegalų energinės vertės koeficientus.
- Kam aktualu: degalų tiekėjams, transporto verslui, biometano gamintojams, ūkiams ir daliai galutinių vartotojų.
- Svarbiausi skaičiai: biodujoms — 3 kartai, skystiesiems biodegalams — 2 kartai.
- Laikotarpis: iniciatoriai akcentuoja 2026–2029 m. vidaus rinkos formavimą.
- Ką daryti dabar: stebėti galutinį balsavimą ir nevertinti siūlomo kainos kritimo kaip jau garantuoto.
Kaip gali keistis biometano kaina 2026 m.?
Po svarstymo Seimas pritarė Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma laikinai pakeisti tai, kaip tam tikrų biodegalų energinė vertė skaičiuojama teisiniame reguliavime. Svarbiausia naujiena yra ta, kad biodujų energinė vertė būtų laikoma 3 kartus didesnė, o skystųjų biodegalų ir skystųjų pažangiųjų biodegalų — 2 kartus didesnė, jei jie pagaminti iš energetikos ministro tvirtinamame sąraše esančių žaliavų.
Bet tai dar ne viskas — projektas nereiškia tiesioginio kainų reguliavimo ar privalomos mažesnės kainos degalinėje. Jis keičia paskatas rinkai. Kitaip tariant, vietinis biometanas degalų tiekėjams taptų patrauklesnis siekiant vykdyti alternatyviųjų degalų tikslus, todėl Lietuvoje pagamintas produktas galėtų dažniau likti vidaus rinkoje, o ne būti eksportuojamas.
Toks modelis, pasak projekto iniciatorių, turėtų padėti 2026–2029 m. laikotarpiu susiformuoti stabilesnei vidaus rinkai. Jei pasiūla Lietuvoje padidėtų, galutiniams vartotojams atsirastų daugiau erdvės pigesniems ar bent stabilesniems pasiūlymams. Vis dėlto čia svarbu viena išlyga: kol Seimas nepriėmė pataisų galutiniame balsavime, tai vis dar yra siūlomas, o ne galiojantis mechanizmas.
Kam tai aktualu dabar?
Šios pataisos nėra vien siauras energetikos sektoriaus klausimas. Jos aktualios kelioms grupėms, kurių sprendimai galiausiai lemia, kiek vartotojas moka už kurą ar transporto paslaugą.
- Degalų tiekėjams: jiems keistųsi paskatos rinktis Lietuvoje pagamintą biometaną vietoje importuojamų alternatyvų.
- Transporto įmonėms: jei vidaus rinkoje padaugėtų vietinio biometano, atsirastų daugiau galimybių derėtis dėl ilgalaikių tiekimo sutarčių.
- Biometano gamintojams: vidaus rinka taptų patrauklesnė, todėl nebereikėtų taip stipriai remtis eksportu.
- Žemės ūkio verslams: didesnė biometano gamybos paklausa gali reikšti didesnį poreikį žaliavoms, pavyzdžiui, mėšlui ir srutoms.
- Galutiniams vartotojams: teorinis rezultatas yra mažesnė arba stabilesnė vietinio biometano kaina, tačiau tai priklausys nuo galutinės rinkos reakcijos.
Jei norite platesnio konteksto, kaip keičiasi ekonominė ir reguliacinė aplinka, verta peržiūrėti ir mūsų 2026 m. pokyčių Lietuvoje apžvalgą. Ji padeda pamatyti, kaip atskiri Seimo projektai susijungia į bendrą verslo aplinkos paveikslą.
Transporto ir gamybos verslui aktualus ir platesnis kaštų spaudimo fonas. Būtent todėl ši tema dera su mūsų analize apie įmonių bankrotus ir atleidimus Lietuvoje, nes energetikos ir kuro kainos dažnai tiesiogiai veikia maržas, investicinius planus ir darbuotojų samdą.
Kokie skaičiai šiame projekte svarbiausi?
Štai kur svarbu atkreipti dėmesį: projekte yra keli konkretūs skaičiai, kurie parodo ir siūlomo mechanizmo mastą, ir rinkos problemą, kurią Seimas bando spręsti.
| Rodiklis | Ką jis reiškia |
|---|---|
| 3 kartai | Tiek kartų būtų skaičiuojama biodujų energinė vertė, jei jos pagamintos iš patvirtintų žaliavų. |
| 2 kartai | Tiek kartų būtų skaičiuojama skystųjų biodegalų ir skystųjų pažangiųjų biodegalų energinė vertė. |
| 2026–2029 m. | Laikotarpis, kuriam iniciatoriai sieja vidaus biometano rinkos formavimąsi. |
| 50–60 % | Tokia dalis Lietuvoje pagaminto biometano, ministerijos ir sektoriaus duomenimis, šiuo metu eksportuojama. |
| 200 mln. € | Apytikslės investicijos į biometano gamybą Lietuvoje. |
| 40 mln. € | 2025 m. biometano sektoriaus sukurta pridėtinė vertė pagal pateiktus duomenis. |
| 140 mln. € | Tokia pridėtinė vertė sektoriuje siekiama iki 2030 m. |
Šie skaičiai dar nereiškia automatinio kainos sumažėjimo konkrečiu procentu. Jie apibūdina teisinį mechanizmą ir rinkos situaciją. Projektui Nr. XVP-1354(2) dar reikia galutinio Seimo pritarimo, todėl įsigaliojimo data kol kas nėra paskelbta.
Ką tai reikštų praktiškai verslui ir vartotojams?
Ir čia prasideda svarbiausia dalis: šis projektas labiausiai svarbus ne dėl vienos dienos kainos pokyčio, o dėl to, kaip gali persitvarkyti visa vidaus pasiūla. Jei tiekėjams būtų naudingiau laikyti vietinį biometaną Lietuvoje, rinkoje galėtų sumažėti priklausomybė nuo eksporto ir atsirasti daugiau vietinių pasiūlymų.
Pavyzdys. Tomas valdo regioninę logistikos įmonę ir dalį transporto parko planuoja perkelti prie biometano. Šiandien tai daryti sudėtinga, nes, pagal paskelbtus duomenis, 50–60 % Lietuvoje pagaminto biometano iškeliauja į eksportą, todėl vietinėje rinkoje sunku rasti stabilų tiekimą. Jei po galutinio balsavimo tiekėjams vietinis biometanas taptų vertingesnis dėl trigubo koeficiento, didesnė pasiūlos dalis galėtų likti Lietuvoje, o Tomui būtų lengviau derėtis dėl ilgesnės sutarties.
Čia svarbu išlikti tiksliai kalbant apie skaičius. Seimas nepateikia konkretaus cento ar euro, kiek sumažėtų kaina už kubinį metrą ar energijos vienetą. Todėl šiandien sąžininga sakyti tik tiek: mechanizmas kurtas tam, kad vietinis biometanas taptų konkurencingesnis, o ne tam, kad įstatyme būtų nustatyta konkreti mažesnė kaina.
Nauda aktuali ir gamintojams bei ūkiams. Jei Lietuvoje daugiau biometano būtų sunaudojama vietoje, sektoriui atsirastų stabilesnė vidaus paklausa. Tai ypač svarbu turint omenyje, kad į gamybą jau investuota apie 200 mln. €, o sektoriaus pridėtinę vertę iki 2030 m. siekiama padidinti nuo 40 mln. € iki 140 mln. €.
Koeficiento pakeitimas nekeičia pačios fizinės biometano energinės vertės. Keičiasi teisinis skaičiavimas ir rinkos paskatos, kurios gali paveikti tiekimo struktūrą, bet nebūtinai iš karto pakeičia galutinę kainodarą.
Ką daryti įmonėms dabar?
Kol projektas dar nepriimtas galutinai, geriausia laikytis kelių praktiškų žingsnių. Jie padeda pasiruošti pokyčiui, bet kartu apsaugo nuo per ankstyvų pažadų klientams ar partneriams.
- Patikrinkite projekto statusą. Stebėkite Seimo informaciją apie projektą Nr. XVP-1354(2) ir nepainiokite svarstymo stadijos su galutiniu priėmimu.
- Peržiūrėkite 2026–2029 m. kuro planus. Jei jūsų verslas svarsto vietinio biometano naudojimą, įvertinkite, kaip pasikeistų poreikis ir tiekimo sutartys, jei vidaus rinka sustiprėtų.
- Pasikalbėkite su tiekėjais. Paklauskite, ar jie jau vertina galimą didesnę vietinio biometano pasiūlą ir kokiomis sąlygomis būtų pasirengę siūlyti ilgesnes sutartis.
- Stebėkite žaliavų sąrašą. Projekte aiškiai nurodyta, kad didesni koeficientai būtų taikomi tik žaliavoms, esančioms energetikos ministro tvirtinamame sąraše.
- Neskaičiuokite sutaupymo kaip garantuoto. Iki galutinio balsavimo ir realių komercinių pasiūlymų biometano kainos kritimą verta vertinti kaip galimybę, o ne faktą.
Kokias klaidas lengviausia padaryti?
Dažniausia klaida — manyti, kad po svarstymo Seime viskas jau nuspręsta. Tačiau projektas dar turi pereiti galutinį priėmimą, todėl rinkos dalyviams verta išlikti santūriems.
- Nevertinkite siūlymo kaip galiojančio įstatymo. Po svarstymo dar būtinas galutinis balsavimas.
- Nepainiokite koeficiento su kainos lubomis. Projektas nereguliuoja konkrečios mažmeninės kainos.
- Nepamirškite žaliavų kriterijaus. Padidinti koeficientai būtų taikomi tik tam tikroms ministro patvirtintoms žaliavoms.
- Neskelbkite klientams garantuoto atpigimo. Galutinis kainos poveikis paaiškės tik po įstatymo priėmimo ir realios rinkos reakcijos.
- Nenuvertinkite eksporto faktoriaus. Kol didelė gamybos dalis eksportuojama, vien tik politinis signalas dar nereiškia momentinio vietinės pasiūlos šuolio.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar biometanas atpigs automatiškai, jei Seimas priims pataisas?
Ne, automatinio atpigimo įstatymas nenustato. Pataisos tik keistų paskatas rinkai, kad vietinis biometanas taptų konkurencingesnis. Galutinis kainos pokytis priklausytų nuo pasiūlos, paklausos ir tiekėjų sprendimų.
Nuo kada galėtų įsigalioti naujas biometano koeficientas?
Tiksli data dar nepaskelbta, nes projektui reikia galutinio Seimo balsavimo. Tik po priėmimo ir oficialaus paskelbimo paaiškėtų, kada naujos nuostatos pradėtų galioti.
Kam būtų taikomas trigubas biodujų energinės vertės koeficientas?
Jis būtų taikomas biodujoms, pagamintoms iš žaliavų, kurios yra įtrauktos į energetikos ministro tvirtinamą sąrašą. Tai reiškia, kad ne visa rinka automatiškai patektų į naują tvarką — svarbus ir naudojamų žaliavų tipas.
Kodėl Seimas apskritai kelia šį klausimą dabar?
Viena pagrindinių priežasčių yra ta, kad šiuo metu 50–60 % Lietuvoje pagaminto biometano eksportuojama. Iniciatoriai siekia paskatinti vietinį vartojimą, sumažinti spaudimą kainai galutiniam vartotojui ir padėti suformuoti vidaus rinką 2026–2029 m. laikotarpiu.
Ar šis projektas svarbus tik energetikos sektoriui?
Ne. Jis gali būti svarbus ir transporto bendrovėms, degalų tiekėjams, gamintojams bei ūkiams, kurie tiekia žaliavas biometano gamybai. Platesne prasme tai yra ir verslo aplinkos, ir regioninės ekonomikos klausimas.
Biometano kaina 2026 m. Lietuvoje galėtų mažėti tik tuo atveju, jei Seimas galutinai patvirtins naują koeficientų tvarką ir ji iš tiesų padidins vietinio biometano pasiūlą vidaus rinkoje. Verslui dabar svarbiausia stebėti projektą Nr. XVP-1354(2), vertinti tiekimo scenarijus ir nepriimti laikino politinio signalo kaip jau garantuoto kainos kritimo.
Šaltinis: Lietuvos Respublikos Seimas, 2026 m. gegužės 5 d. pranešimas. Originalus pranešimas.